Matriarchato samprata

Андрей Тихомиров

Matriarchato samprata

Matriarchato samprata

Matriarchatas (iš lotyniško žodžio mater – motina ir graikiško žodžio αρχή – pradžia, valdžia) – ankstyvas primityvios bendruomeninės sistemos istorijos laikotarpis, kuriam būdinga lygiavertė, o vėliau ir vyraujanti moterų padėtis ekonomikoje ir visuomenėje. Sąvoka „matriarchatas“ taip pat reiškia ankstyvojo primityviosios bendruomeninės sistemos laikotarpio socialinę sistemą.

Visos pasaulio tautos išgyveno matriarchato etapą, kuris ateina iškart po primityviosios bandos eros ir archeologiškai datuojamas vėlyvuoju paleolitu.

Matriarchatas turi didžiulį archeologinį mastą nuo vėlyvojo paleolito iki pažengusio neolito. Paleolitas (senasis akmens amžius) tęsėsi nuo žmogaus atsiradimo (maždaug prieš 1 milijoną metų) iki maždaug 10 tūkstantmečio prieš Kristų. Fosilinio žmogaus egzistavimo laikotarpis, kuris naudojo skaldytus akmenis, medinius ir kaulinius įrankius, vertėsi medžiokle ir rinkimu, mokėsi naudotis ugnimi. Neolitas (naujasis akmens amžius) truko nuo 10 iki 3 tūkstantmečių prieš Kristų. Perėjimo nuo pasisavinamojo ūkio (medžioklės, žvejybos, rinkimo) prie gamybinės (žemės ūkio, galvijų auginimo) laikotarpis.

Matriarchatui būdingas daugiašalis gamybinių jėgų vystymasis. Ekonomika vystosi pagal medžioklės, žvejybos, kaplių auginimo ir naminių gyvūnų auginimo kryptis. Gamybos santykių pagrindas yra socialinė gamybos priemonių nuosavybė.

Būtina atskirti ankstyvą matriarchatą nuo išsivysčiusio matriarchato. Pirmasis archeologiškai atitinka vėlyvąjį paleolitą ir ankstyvąjį neolitą. Neseniai šiame etape buvo Australijos ir kai kurių Afrikos bei Pietų Amerikos regionų vietiniai gyventojai. Ūkio srityje ankstyvajam matriarchatui būdingas rinkimas, medžioklė, primityvi žvejyba; tuo pat metu rinkimas yra moteriška darbo šaka, medžioklė – vyriškoji, o žvejyba užsiima abi lytys. Šiam laikotarpiui būdingas vienodas moterų ir vyrų statusas, kuris išplaukia iš maždaug vienodos jų dalies ekonomikoje. Pagrindinis socialinis vienetas yra motinų klanas, susietas su kitu klanu per dvigubą egzogamiją (privaloma santuoka tik tarp šių dviejų klanų narių). Nėra konsoliduotos genties. Santykiai atsekami per motinos liniją. Išsaugoma grupinė santuoka, pereinanti į labiau išsivysčiusią formą – porinę santuoką, taip pat atskirą (dislokalų) sutuoktinių įsikūrimą, kurį pakeičia jų apsigyvenimas žmonos gentinėje grupėje (matrilokalinis).

Grupinė santuoka yra seniausia santuokos forma, atsirandanti primityvią bandą paverčiant genčių bendruomene žemutinio ir viršutinio paleolito sandūroje, kaip pirmoji santuokinių santykių sutvarkymo forma. Su tokiu santuokos tipu gentis buvo suskirstyta į 2 grupes („santuokos klases“); kiekvienas vienos grupės vyras galėjo būti kiekvienos kitos grupės moters sutuoktinis, santuoka tarp tos pačios grupės narių buvo uždrausta. Tiesą sakant, grupinė santuoka reiškė poros sutuoktinių santuoką, kuri buvo daugiau ar mažiau nuolatinė, tačiau lengvai išyra ir lydima laikinų santuokinių ryšių. Iš šios santuokos susiformavo grupinė, arba klasifikacija, giminystė, kurioje giminystės ryšiai išsiplėtė į giminaičių grupes (asmuo tėvu vadino ne tik tikruoju tėvu, bet ir visus į tėvo santuokos grupę įtrauktus vyrus; atitinkamai ir visas moteris). kurios priklausė šeimai, jam buvo „mamos“). į motinos santuokos